Skip to content
*total_results*:
*view_all_results*
Lt En
Vilniaus miesto apylinkės teismas
lt
En

Naujienos

Teismas nuotoliu: kaip ir kada rengiami nuotoliniai teismo posėdžiai?

Teismas nuotoliu: kaip ir kada rengiami nuotoliniai teismo posėdžiai?
2021-11-16

Išskirtiniais atvejais organizuotus nuotolinius susitikimus pandemijos metais pradėta suvokti kaip kasdienybę, įvairių valstybės įstaigų darbai imti organizuoti nuotoliu. Štai 2020 m. Lietuvos teismuose įvyko 3 865 nuotoliniai teismo posėdžiai. Tiesa, jie teismų sistemoje nebuvo naujiena: toks teismo posėdžių organizavimo būdas tam tikrose bylose buvo taikomas jau nuo 2013 m., o vien 2019 m. įvyko 2612, 2018 m. – 1500 tokių posėdžių.

„Iki pirmojo karantino tik pavieniai aukštesnių instancijų teismai išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai proceso dalyvis civilinėje byloje yra pataisos namuose, pasinaudodavo tokia civilinio proceso galimybe, – teigia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilines bylas nagrinėjanti teisėja Simona Dementavičienė. – Ne kiekvienas teismas turėjo reikalingą techninę įrangą.“

Kas nusprendžia, kad teismo posėdis bus nuotolinis?

Šiandien nuotoliniu būdu teismo posėdyje gali dalyvauti ieškovai, atsakovai, pareiškėjai, liudytojai, taip pat saugomi liudytojai, nukentėjusieji ir kiti proceso dalyviai. Prašymą dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu gali pateikti proceso dalyvis (prašymo formą galite rasti ČIA) arba jis gali būti organizuojamas teismo iniciatyva. Bylą nagrinėjančiam teismui išnagrinėjus ir pritarus proceso dalyvio prašymui, teismas informuoja jį apie tolimesnę posėdžio organizavimo eigą.

„Jei iki pandemijos pradžios tik išimtiniais atvejais garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis buvo vykdomi tam tik procesiniai veiksmai, tai karantino paskelbimas Lietuvoje situaciją pakeitė iš esmės, – teigia Kauno apylinkės teismo teisėja. – Teisėjai bei ginčo šalys dažniau renkasi į nuotolinius teismo posėdžius nei pasirenka bylų nagrinėjimą atidėti ar tai daryti rašytinio proceso tvarka.“

S. Dementavičienę papildydamas baudžiamąsias bylas nagrinėjantis to paties teismo kolega teisėjas Audrius Meilutis sako, kad gyvi posėdžiai išliko pagrindine teismo proceso organizavimo forma. Nuotolinis būdas pasirenkamas kaip išimtis, o ne taisyklė, tais atvejais „kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta įprasta tvarka, <...> kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės“, – teigia teisėjas.

Kaip vyksta nuotolinis posėdis? Ar jame visiems dalyviams užtikrinamos jų teisės?

Nuotoliniame posėdyje proceso dalyvis turi galimybę televizoriaus ar kompiuterio ekrane tiesiogiai stebėti kitoje vietoje vykstantį teismo posėdį, atsakyti arba pateikti klausimų, pasidalinti dokumentais su kitapus ekrano esančiais proceso dalyviais. Pastariesiems nuotoliniame teismo posėdyje dalyvaujantis asmuo taip pat yra matomas ir jie turi galimybę pateikti jam klausimų, pasidalinti turimais dokumentais ar kita medžiaga. Tokie posėdžiai gali vykti visuose teismuose Lietuvoje ir sudaro galimybes prisijungti net ir užsienio valstybėse esantiems proceso dalyviams. Be to, Lietuvos teismuose galimi mišrūs posėdžiai, į kuriuos dalis teismo proceso dalyvių susirenka fiziškai.

A. Meilutis pabrėžia, kad sprendžiant, kokia forma turėtų vykti posėdis, įvertinamos teismo proceso dalyvių galimybės naudotis technologijomis, svarstoma, ar darbą organizuoti centralizuotai įdiegta teismų įranga, ar Zoom, Microsoft teams ir kt. priemonėmis. „Svarbu, kad tokios programos būtų saugios ir licencijuotos“, – pažymi teisėjas.

„Proceso dalyviai noriai dalyvauja nuotoliniame procese. Nereikia vykti į teismą, sutaupomas laikas, ypač tada, kai teismas nutolęs nuo asmens gyvenamosios vietos ar jis išvykęs į užsienį. Tada tikrai patogu prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio ir nekeisti kitų savo planų, – nuotolinio teismo privalumus vardija S. Dementavičienė.

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl galimai pažeidžiamų teismo proceso dalyvių teisių, pvz., ar tinkamai užtikrinama teisė į vertimą, kai vertėjas yra kitoje vietoje nei asmuo, kuriam reikia vertėjo paslaugų; ar gynėjas ir jo ginamasis gali konfidencialiai pasitarti, kai jie yra atskirose patalpose ir kt.

Pasak A. Meilučio, užtikrinti proceso dalyvių teises – teismo pareiga. „Advokato ar jo ginamojo prašymu jie gali būti perkelti į atskirą virtualų kambarį, kuriame gali konfidencialiai aptarti savo gynybinę poziciją. Gali būti skelbiama pertrauka, atjungiamos kameros, mikrofonai, ginamajam su advokatu leidžiama kalbėtis telefonu“, – teigia teisėjas.

Deja, nuotoliniuose posėdžiuose dalyvauti geba ne visi

Anot S. Dementavičienės, pastebima, kad sėkmingam nuotoliniam procesui kelią neretai užkerta skaitmeninio raštingumo trūkumas, dažniausiai pastebimas tarp vyresnio amžiaus žmonių. „Pasitaiko atvejų, kai proceso dalyviai norėtų dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau neturi kompiuterių, interneto, nesinaudoja elektroninio ryšio priemonėmis“, – priduria A. Meilutis.

„Kai kuriose bylose reikia ne tik girdėti, ką žmogus sako, bet ir matyti jį ir jo kūno kalbą. Taip pat daug iššūkių kyla dėl galimybių manipuliuoti, pavyzdžiui, prisidengiant techniniais trikdžiais – neveikiančiu kompiuteriu ar kamera. Be to, nuotolinis bylos nagrinėjimas gali sukelti papildomą stresą jo dalyviams“, – nuotolinio teismo posėdžio iššūkius vardija S. Dementavičienė. A. Meilutis priduria, kad dirbant nuotoliu kartais būna sudėtinga suvaldyti teismo procesą, sutramdyti tvarkos nesilaikančius dalyvius ir susidoroti su techniniais nesklandumais.

Tinkamai pasiruošus – nuotolinis teismo posėdis sklandus

Ruošiantis nuotoliniam posėdžiui A. Meilutis pataria susipažinti su Teisėjų tarybos rekomendacijomis (jas rasti galima ČIA), kuriose išaiškinti prisijungimo prie posėdžio ir dalyvavimo jame principai. „Prieš posėdį rekomenduojama patikrinti elektroninės priemonės, t.y. kompiuterio, nešiojamojo kompiuterio, planšetinio kompiuterio ar išmaniojo telefono, veikimą, įsitikinti, ar jis pakankamai įkrautas, patikrinti, ar geras interneto ryšys, o jei kyla techninių kliūčių, apie tai nedelsiant informuoti teismo posėdžių sekretorių, pavyzdžiui, telefonu, – pagrindinius dalykus vardija teisėjas. Techninėms kliūtims iškilus teismo posėdžio metu, pavyzdžiui, užstrigus garsui ar vaizdui, dalyvis turi tuoj pat apie tai pranešti teismui.“

A. Meilutis teigia, kad prie teismo posėdžio galima jungtis iš darbo vietos, namų ar kitos patalpos, kurioje yra sąlygos privačiai ir netrukdomam pašalinių asmenų bei garsų dalyvauti procese. Nuotoliniame teismo posėdžio dalyvio apranga ir aplinka (fonas) turi būti tvarkingos, o iš aplinkos patartina pašalinti galimai matomus duomenis, su kurių viešinimu jie nesutinka. „Vaizdas turėtų būti kaip įmanoma labiau neutralus – geriausia, kad tai būtų tiesiog siena arba knygų spinta, – pataria teisėjas. – Beje, nepamirškite išjungti mikrofono tuo metu, kai jums nereikia pasisakyti.“

Teismo proceso dalyviams be teismo išankstinio leidimo draudžiama teismo posėdyje filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį ir naudoti kitas technines priemones, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Šis draudimas apima ir momentinių ekrano nuotraukų (angl. screenshot) darymą.

Įdomu

2020 m. aktyviausiai nuotoline vaizdo konferencijų įranga naudojosi ir nuotolinius teismo posėdžius vykdė:
◆ Vilniaus miesto apylinkės teismas – 805 posėdžius;
◆ Regionų apygardos administracinis teismas – 412;
◆ Kauno apylinkės teismas – 305.

2020 m. Lietuvos teismuose pirma instancija buvo išnagrinėtos 227309 bylos, 2019 m. – 216971, 2018 m. – 201199.

Daugiau paprastai pateiktos informacijos rasite filmuke apie Lietuvos teismų elektronines paslaugas.

 

Nacionalinės teismų administracijos informacija