2018 m. rugsėjo 21 d. Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Iš teismo sprendime paminėtos tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai siekia, kad vaikų pavardės būtų parašytos originalia forma „J.“. Originali pareiškėjų vaikų pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „Q“ raide, todėl tokios pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. „Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių pareiškėjų prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą“ – teigiama teismo sprendime.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, mano, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja galėtų patirti, įpareigojo Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų vaikų J. Ž. ir A. E. Ž pavardes į J. ir išduoti gimimo išrašus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Aušra Pocienė

Vilniaus miesto apylinkės teismo

atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida

Tel. (8 5) 274 0379, +370 646 12 149

https://vilniausmiesto.teismas.lt