Istorija

Vilniaus miesto apylinkės teismas oficialiai pradėjo veiklą nuo 2013 metų sausio 1 d., kai buvo sujungti keturi iki tol šalies sostinėje veikę apylinkių teismai.

VMAT sujungė Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės, Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės, Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės ir Vilniaus miesto 4-ąjį apylinkės teismus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas yra pirmoji instancija, nagrinėjanti baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo bei kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Didžiausiame Lietuvos pirmosios instancijos teisme šiuo metu yra 107 teisėjų etatai, o iš viso dirba per 400 darbuotojų.

Atkūrus šalies nepriklausomybę Vilniaus teismai keitė pavadinimus ir valėsi sovietinių laikų antspaudus.

Nuo 1990 metų Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo veiklos teritorija apėmė Vilniaus miesto Antakalnio, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių, Šeškinės, Šnipiškių, Verkių, Viršuliškių, Žirmūnų, Žvėryno seniūnijas.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorija apėmė Vilniaus miesto Pilaitės, Vilkpėdės, Grigiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Panerių seniūnijas.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo veiklos teritorija apėmė Senamiesčio, Naujininkų ir Rasų seniūnijas.

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo veiklos teritorija apėmė Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūniją.

Bet Vilniaus miesto apylinkės teismas išsaugojo nebylius liudininkus, primenančius sudėtingą mūsų šalies istoriją.

Moderniuose Teismo rūmuose sostinės Laisvės prospekte iki šiol veikia unikali posėdžių salė. Čia teisėjai, prokurorai, gynėjai, liudytojai ir kiti proceso dalyviai sėdi ant istorinių specialiai teismui sukurtų baldų, kuriems jau daugiau kaip septyniasdešimt metų.

Rusvos spalvos mediniai suolai, stalai, apklausos tribūna ar ypatingu žalsvu gobelenu aptraukta teisėjo kėdė su aukštu atlošu buvo pagaminti dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai visiems teismams tuo laiku buvo nustatytas vienodas baldų standartas. Tokius senus baldus iki šių dienų visoje Lietuvoje išsaugojo tik pora teismų.

Pasak buvusio ilgamečio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininko Pavelo Borkovskio, istorinis komplektas į Teismo rūmus Laisvės prospekte atkeliavo iš Sodų gatvės, kuriame nuo 1958-ųjų veikė Tarybų rajono, o nuo 1990-ųjų - Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas. Senieji baldai buvo atgabenti, kai keturi sostinėje veikę apylinkių teismai jungėsi ir kūrėsi po vienu stogu.

Buvęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininkas pasirūpino, jog daug atlaikę istoriniai baldai būtų restauruoti, todėl ilgamečiai teismo darbuotojai prisimena popietėmis į dabartinius Teismo rūmus Laisvės prospekte užsukdavusį auksarankį meistrą Antoną Savickį, nauju gobelenu pervilkusį ir legendinę teisėjo kėdę.

Istorinėje salėje penktajame aukšte kasdien vyksta teismo posėdžiai, klausomasi liudijimų ir sprendžiami žmonių likimai, tačiau ypač džiugu, kad ši salė yra gerai žinoma ir teismo bei sostinės svečiams - bendradarbiaudamas su švietimo įstaigomis Vilniaus miesto apylinkės teismas nuolat rengia pažintines ekskursijas po Teismo rūmus, o šio edukacinio projekto finalu dažniausiai tampa improvizuotos bylos žaidimas legendinėje salėje.