Naujienos

Vilniaus miesto apylinkės teismas sulaukė draugiško Teisėjų etikos ir drausmės komisijos dėmesio.

2025 m. rugsėjo 25 d. trys šios komisijos nariai: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Marius Bajoras, Kauno apygardos teismo teisėja Laima Šeputienė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan susitiko su didžiausio Lietuvos teismo teisėjais.

„Norime aplankyti kuo daugiau teismų. Simboliška, kad pradedame nuo didžiausio Lietuvos teismo, kuris mūsų sistemoje veža didžiausią krūvį ir išnagrinėja daugiausiai bylų“, - pristatydamas šio vizito tikslus sakė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas M.Bajoras.

Jis dar sykį priminė apie teisėjų elgesio standartus, pristatė naujosios komisijos veiklą ir akcentavo pagrindines žinutes, kurias norėtų perduoti visiems kolegoms.

„Dirbtinis intelektas ir jo naudojimo įrankiai sparčiai veržiasi į mūsų kasdienybę. Nesinorėtų, kad jie prisidėtų ir prie drausminių bylų skaičiaus, - neslėpė M.Bajoras. – Mūsų komisijos tikslas tikrai nėra iškelti kuo daugiau bylų. Mūsų bendras tikslas – kad tų bylų kuo mažiau būtų“.

2025 m. sausio – rugsėjo mėnesiais komisija sulaukė 10 teikimų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, bet nė vienas iš šių teikimų nepasitvirtino ir nebuvo priimtas, o vienas kol kas svarstomas. 

Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas, keturis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria visuomenės atstovus. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių Teisėjų taryba tvirtina komisijos pirmininką.

Drausmės byla teisėjui gali būti iškelta tuoj pat, kai paaiškėja bent vienas iš Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimą sužinojo turinti teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų.

Drausmės bylos iškelti negalima praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.

Iškelta drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui.