Naujienos

Vilniaus miesto apylinkės teismas tęsia bendradarbiavimą su skirtingomis šalies institucijomis.

2025 m. vasario 25 d. didžiausiame Lietuvos teisme lankėsi Lietuvos antstolių rūmų atstovai.

Svečiai susitiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke Viktorija Šelmiene, pirmininkės pavaduotojais Giedre Norviliene ir Jan Maciejevski bei Raštinės vedėja Jolanta Žaliauskaite ir raštinės patarėjomis Dalia Lučinske ir Rasa Žageliene.

Susitikime aptarti praktiniai bendradarbiavimo klausimai, kaip teisėjų ir antstolių darbą padaryti efektyvesnį, kaip mažinti administracinę naštą teismo ir antstolių darbe ir kaip užtikrinti, kad teismo sprendimai realiai drausmintų savo prievolių nevykdančius asmenis.

V.Šelmienė pasiūlė jau artimiausiu metu surengti bendrus mokymus šeimos bylas nagrinėjantiems teisėjams, teisėjų padėjėjams ir antstoliams bei kontorų darbuotojams.

Galėtų gimti netgi tam tikras algoritmas, padedantis gerinti ir teismo nutarčių, ir antstolių kreipimųsi į teismą kokybę tais atvejais, kai viena iš proceso šalių nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ar nevykdo kito sprendimo.

Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko Irmanto Gaidelio, ne tik antstolių, bet ir teisėjų darbas palengvėtų, jeigu būtų sumažinta teismui siunčiamų vykdomųjų bylų dokumentų apimtis. Pateikiant medžiagą teismui dėl skundžiamo antstolio procesinio veiksmo, galėtų būti siunčiami tik su konkrečiu antstolio veiksmu susiję dokumentai, bet ne visa vykdomosios bylos medžiaga.

J.Maciejevski priminė, kad negalima pamiršti galiojančio Civilinio proceso kodekso 510 str. nuostatos, pagal kurią teismui privalo būti siunčiama visa vykdomoji byla. Sutarta, kad racionaliausias būdas pateikti teisėjams reikalingus dokumentus būtų specialios prieigos prie elektroninės vykdomosios bylos suteikimas.

Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis, kokios formos ir kokio dydžio teismo skiriamos baudos būna paveikios, o kokios lieka teisiniu formalumu. Pasak Lietuvos antstolių rūmų atstovės Vilniaus apygardoje Astos Stanišauskaitės, įprastai jokio praktinio rezultato neduoda vienkartinės keleto ar kelių dešimčių eurų baudos. Baudos turėtų būti apčiuopiamos, o realų poveikį dažniausiai turi baudos, skiriamos už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

G.Norvilienės teigimu, baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai pastaruoju metu akivaizdžiai pastebi  įsivyraujančias nebaudžiamumo nuotaikas, kai asmenys visai nesidrovi prisipažinti nedirbantys oficialiai dėl to, kad turi antstolių išieškomų skolų. Tai konstatuojama ir teismo nuosprendžiuose. Todėl teismo pirmininkės pavaduotoja patarė antstoliams savo pareiškimuose dėl baudų skyrimo paminėti, kad asmenys yra prisipažinę nedirbantys oficialiai: ši aplinkybė būtų svarus argumentas teisėjui sprendžiant baudos pakeitimo kita bausme (viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu) klausimą.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pirmosios instancijos teismuose gautų skundų dėl antstolių procesinių veiksmų skaičius 2024 m. buvo 7,4 proc. mažesnis nei 2023 m. ir beveik 70 proc. mažesnis, jeigu lygintume su situacija prieš 9 metus.  

Visiškai arba iš dalies pagrįstais teismai pripažino 12 proc. pernai išnagrinėtų skundų dėl antstolių veiksmų (likusieji skundai ir pareiškimai buvo atmesti, grąžinti pareiškėjams ar nenagrinėti kitais pagrindais). Poreikį kreiptis į teismus dėl antstolių procesinių veiksmų nuosekliai mažina Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva Civilinio proceso kodekso 510 str. įtvirtinta „ikiteisminio skundų nagrinėjimo“ tvarka, kai skundas dėl antstolio procesinių veiksmų pirmiausia pateikiamas pačiam antstoliui ir tik antstolio neišspręsti klausimai perduodami nagrinėti teismui.