Naujienos

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželio 6-ąją surengė seminarą „Vaikų apklausos baudžiamajame procese – kokių tikslų siekiame?“.

Didžiausio Lietuvos teismo Konferencijų salėje susirinko 96 specialistai, tiesiogiai dalyvaujantys atliekant apklausas baudžiamajame procese: teisėjai, teismo darbuotojai, prokuratūros, policijos komisariatų ir vaiko teisių tarnybų atstovai.

„Seminaro idėja kilo po pokalbio su ikiteisminio tyrimo teisėjais, - pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė. - Bendros diskusijos šia tema turėtų padėti visiems ne tik efektyviau atlikti tiesiogines savo pareigas, bet ir geriau užtikrinti vaikų teisių apsaugą mūsų šalyje“.

Seminaro dalyviams pranešimus skaitė Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė dr. Ieva Daniūnaitė, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas dr. Darius Pranka bei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Čerbauskienė.

Pasak Paramos vaikams centro psichologės pateiktos statistikos, 2021 metais Lietuvoje užregistruoti net 2594 vaikai, patyrę smurtą – t.y.  0,5 proc. visų šalies vaikų.

„Kiekvienai aukai atsiverti ir kalbėti apie patirtą smurtą yra sunku, o vaikui – dar sunkiau. Smurtą patyręs vaikas kaip ir suaugęs pirmiausiai jaučiasi kaltas už jam nutikusį įvykį,  - aiškino dr. I.Daniūnaitė. – Todėl labai svarbūs yra tie, kuriems vaikas apie smurtą papasakoja pirmiems. Suaugiusiojo žmogaus pirmoji reakcija yra lemiama vaiko atsiskleidimui“.

Programos „Vaikystė be smurto“ vadovė neatsitiktinai akcentavo tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą smurto prieš vaikus atvejais.

„Nors per pastaruosius metus įvykusi pažanga akivaizdi, iki šiol Lietuvoje neturime vieningo veiksmų algoritmo, kaip visos institucijos turėtų veikti“, - pastebėjo dr. I.Daniūnaitė.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas dr. D.Pranka konkrečių bylų pavyzdžiais iliustravo apie praktines problemas, kylančias dėl vaikų apklausų. Ilgametę patirtį sukaupęs teisėjas neslėpė, jog kaltinamieji su savo gynėjais neretai stengiasi savaip interpretuoti įstatymus, užginčydami per vaikų apklausas surinktus jiems nepalankius parodymus ar psichologų išvadas.

„Psichologas ne tik dalyvauja atliekant tyrimo veiksmą – apklausą, bet ir padeda ją atlikti, taip užtikrindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui galimybę gauti tyrimui ar bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų, o nepilnamečiui – pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir garantijomis, ir visų pirma būti apsaugotam nuo neigiamo baudžiamojo proceso poveikio“, - aiškino dr. D.Pranka.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių skyriaus vyriausioji specialistė D. Čerbauskienė neslėpė, jog pernai jų tarnyba sulaukė net 45 tūkst. pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus.

„Džiaugiuosi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vaikų apklausos visada atliekamos ypač profesionaliai. Ir čia dirbantys psichologai, ir čia įrengtas vaikų apklausos kambarys galėtų būti geru pavyzdžiu kitiems“, - teigė D.Čerbauskienė.

„Dirbdami prisiminkime Antuano de Sent Egziuperi mintį iš „Mažojo princo“: „Suaugusieji nieko niekada nesupranta patys, o vaikams pabosta jiems vis kartoti ir kartoti“, - apibendrindama seminarą sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė V.Šelmienė.